Taigi lyg ir atsirgau bei pasilikau tik su gerkles skausmu, bet pasirodo viskas tuo nesibaige. Buvo dar blogiau. Uzsidare visi kvepavimo takai ir privede mane iki samones netekimo. Namuose nedaug truko iki to, nuvaziavus i ligonine "atsijungiau" galutinai. Nemaciau jokiu sviesu tunelio gale, ir tai truko vos 4 minutes. Spejau daug ka susapnuot per tas 4 minutes. Idomus jausmas. Nejauti jokio skausmo, tik kvaili sapnai kurie atrodo blyn netokie turetu but, ir lyg vienaip ar kitaip bandai pakeist vistiek nesigauna ir toks kvailas jausmas uzlieja - nekantrumas, dirglumas, pasipiktinimas.
Buvo proga susipazinti su Anglijos medicina. Jei pacientas tokios busenos paliktas vienas ir niekas neuzeina nei paziuret nei uzkalbint, tai manau galima suprasti, kad jam duota teise laisvai numirti. Pralaukiau 3.2 valandos kol galiausiai atsirado gydytojas kuris prisiverte mane paziuret. Visa tai truko apie kokias 6 minutes. Spaudimas, deguonies kiekis kune ir temperatura. Paklause ka skauda, ir israse antibijotiku. Viskas , laisvas, varyk namo. Stai kaip cia gydoma. Lietuvoje net poliklinikoje daugiau demesio susilaukti galima, nei greitosios priimamajame in UK..
Bet is tikro per visa ta laika turejau daug ka apgalvot ir nusprendziau viena dalyka. Visgi as jam pasirysiu ir taskas. Visa laika nuo jo begau, uzteks ! Nauji metai man bus tarsi naujas gymimas. Viskas sugris prie starto linijos ir vel prasides nuo absoliutaus 0.
Subscribe to:
Post Comments (Atom)
No comments:
Post a Comment